Viena tokių puikių iniciatyvų – Lazdynėliuose įrengta šeimos aikštelė prie miško, kuri suteikia galimybę tiek vaikams, tiek suaugusiesiems leisti laiką gryname ore ir aktyviai pramogauti.

Graži idėja, tačiau realybė nuvilia...

Nors aikštelė įrengta su geromis intencijomis, dabartinė jos būklė kelia didelį susirūpinimą. Lauko suoliukai yra aptriušę ir neprižiūrėti, vaikų žaidimų aikštelės įranga atrodo nesertifikuota ir nesaugi, o lauko sporto įranga – apleista ir susidėvėjusi. Futbolo aikštelė duobėta, todėl kyla didelė rizika vaikams susižaloti. Krepšinio aikštelė taip pat prastos būklės – nelygus paviršius ir susikaupusios balos apsunkina žaidimą.

Be to, aikštelėje galima rasti šiukšlių, alkoholio butelių ir kitų atliekų, o tai dar labiau mažina vietos patrauklumą. Ypač nerimą kelia atviros šiukšliadėžės miško vietovėje – laukiniai gyvūnai išnešioja atliekas, kurios pasklinda po visą teritoriją ir gali kelti pavojų jų sveikatai. Smėlio dėžės taip pat paliktos be dangčių, todėl kyla higienos problemų – jose gali lankytis katės ir šunys, o vėliau vaikai žaidžia toje pačioje aplinkoje.

Ši situacija rodo neatsakingą požiūrį į viešųjų erdvių priežiūrą ir yra gėdinga tiek Vilniaus miesto administracijai.

Miesto erdvės turėtų būti ne tik įrengiamos, bet ir tinkamai prižiūrimos, kad jos iš tikrųjų tarnautų bendruomenei ir būtų saugios visiems lankytojams.